"Širdys be sienų"

Diskriminacija. Per Antrąjį pasaulinį karą nuo vokiečių kareivių prancūzėms gimę vaikai susijungė į „Širdžių be sienų“ asociaciją. Kadaise niekinamai vadinti „bošų vaikais“, šiandien jie ieško savo tėvų Vokietijoje ir tikisi, kad Prancūzija galų gale pripažins savo kaltę, kai po sąjungininkų pergalės, 1945-aisiais, pasmerkė šiuos vaikus ir jų motinas patyčioms. Organizaciją „Širdis be sienų“ prieš ketverius metus Prancūzijoje įsteigė vienas iš vadinamųjų „Antrojo pasaulinio karo vaikų“ Žanas Žakas Delormas.„Šią asociaciją įsteigėme, nes Prancūzijos visuomenė pažeidinėjo mūsų teises. Kokia to priežastis? Tai, kad mes buvome pusiau prancūzai, pusiau vokiečiai, pradėti Antrojo pasaulinio karo metu. Prancūzijos švietimo sistema nepadarė nieko, kad sustabdytų psichologinį smurtą prieš mus pirmaisiais metais mokykloje. Mus vadindavo „bošų vaikais".
Birželį išeis mūsų knyga „Nuskustoji iš Šartro“. Juk mūsų motinoms reikėjo pereiti „apvalymą“ – tūkstančiams jų nukirpo plaukus, kai kurias uždarė į kalėjimą, kaip ir mano mamą. Kai kurioms įvykdė mirties bausmę. Istorikai išsiaiškino, kad galvos buvo nuskustos dvidešimčiai tūkstančių prancūzių. Tas, kurioms buvo įvykdyta mirties bausmė, iki šiandien sunku suskaičiuoti. Tyrėjai mano, kad jų galėjo būti keliolika tūstančių.“
Taigi, turime pasmerkti tokį prancūzų tautos elgesį, kuris kaip yra visiškai nehumaniškas ir netoleruotinas.