Kainas ir Abelis

Šie du jaunuoliai - Adomo ir Ievos sūnus. Abelis piemuo, Kainas žemdirbys. Vieną kartą abu broliai išėjo Dievui aukoti atnašų. . Ant malkų Kainas padėjo savo užaugintus javus ir vaisius, o Abelis geriausius savo bandos gyvulius. Abelis buvo geras, todėl Dievas jo auką mielai priėmė. Kaino auką Dievas atmetė, nes jis buvo nedoras. Kainas labai supykęs nužudė Abelį sutebdamas žemę pirmojo nužudyto žmogaus krauju. Į kokią baisią nuodėmę gali pastūmėti pavydas. Už tai Dievas nubaudė Kainą ir jis iki gyvenimo galo klajojo žemėje nerasdamas sau ramybės.

Pranašas Danielius

Danielius turėjęs ypatingą dvasią. Savo supratimu ir įžvalga aiškino sapnus, spėjo mįsles ir atitengdavo paslaptis.
Persijos karalius Darijus Medas Danielių paskyrė vienu iš trijų karalystės ministrų ir ketino jam pavesti valdyti visą Persiją. Būtent dėl to kiti karalystės valdininkai nusprendė Danielių nužudyti, priversdami Darijų Medą išleisti įstatymą, draudžiantį 30 dienų kreiptis į bet ką su prašymu, išskyrus patį karalių. Danielius neišsižadėjo Dievo ir toliau jam meldėsi, tad buvo sugautas besimeldžiantis Dievui ir įmestas į duobę sudraskyti liūtams. Tačiau Dievas išgelbėjo Danielių, atsiųsdamas angelą, kuris užčiaupė liūtams nasrus. Viešpats visados siunčia savo galingą pagalbą kiekvienam, kas kaip Danielius, myli jį visa širdimi ir iki galo lieka jam ištikimas.

Sodoma ir Gomora

Sodoma ir Gomora yra du Biblijoje minimi miestai. Šiuose miestuose esą gyveno labai pasipūtę ir ištvirkę žmonės, todėl Dievas nepakęsdamas jų ištvirkavimų ir pasipūtimo, nušlavė šiuos du miestus nuo žemės paviršiaus, norėdamas parodyti, jog ištvirkavimas ir pasipūtimas veda į pražūtį. Dabar Sodoma ir Gomora yra pasipūtimo ir ištvirkavimo simbolis. Sodomitais dar iki šiol tebevadinami homoseksualai, juos siejant su Sodomos miesto ištvirkavimais.

Good bye lenin

"Sudie,Leninai!"
Režisierius - Volfgangas Bekeris.
Žanras - drama.
Veikėjai : K.Kerner ; Alexas Kerneris

Filme "Sudie Leninai" pasakojama apie nuoširdų melą, siekiant išsaugoti artimo žmogaus sveikatą, nutapoma atmosfera buvusi po Vokietijų susijungimų.
Tai nuoširdi istorija apie komunistinių idealų moterį,kuri po savo vyro išvykimo i VFR, pasineria į partijos veiklą. Atėjo 1989 metų ruduo, Rytų Vokietijos ideologija sėkmingai byra kartu su Berlyno siena. Kristiana Kerner to nemato, kadangi ji yra ištikta komos. Po 1.5metų jin atisgauna. Viskas pasikeitė. Mylintis sūnus negali leisti, kad ką tik atsipeikėjusią motiną nuo visų permainų vėl ištiktų širdies smūgis. Jis tyli apie Berlyno sienos likimą ir daro viską, kad motina tikėtų, jog VDR vis dar egzistuoja. Filme "Sudie Leninai" pasakojama apie nuoširdų melą, siekiant išsaugoti artimo žmogaus sveikatą, nutapoma atmosfera buvusi po Vokietijų susijungimų.

"Meilė gali akimirksniu pakeisti pasaulį."

Vokietijoje pateko į pelningiausių filmų sąrašą (pajamos – 41 mln.dolerių), gavo prizą “Auksinis ekranas

Motina Teresė

Motina Teresė - Palaimintoji, albanų kilmės vienuolė, Nobelio taikos premijos laureatė. Globojo vargingiausius Indijos gyventojus, steigė ligonines, gydė sergančiuosius maru, slaugė žmones sergančius tuberkulioze.
"Dievas visuomet veikia pačiais paprasčiausiais būdais"(M.Teresė)

A.Vienuolis "Užkeiktieji Vienuoliai"

Žmonės auksą vertinę labiau už tėvynės laisvę yra paverčiami uolomis ir tik naktį vėl tampa prakeiktais vienuoliais, kurie slapsto kalnuose auksą.
Taigi turtas niekada negali būti labiau vertinamas už amžinąsias verttybes: patriotizmą, artimo meilę, pasiaukojimą.

Mitas apie karaliu Midą

Karalius, kurio didžiausias siekis buvo aukso kaupimas. Kuo daugiau aukso tuo laimingesnis buvo ir karalius. Būtent už perdidelį gobšumą jis ir buvęs nubaustas Dievo Dioniso. Dionisas pasiūlė Midui ispildysęs jo norą. Midas negalvojęs iš kart užsinorėjo, jog viskas prie ko jis prisiliestų virstų auksu. Noras, buvęs išpildytas virto prakeiksmu. Midas negalėjo prisiliesti prie savo vaikų, negalėjęs nei valgyti nei gerti, maistas tik prisilietęs prie Mido lūpų virsdavo aukso luitais, o vynas - tekančia aukso srove.

Didžiausios nelaimės, pasirodo, visuomet yra nežaboto savanaudiškumo vaisius.(Volteras)