"Širdys be sienų"

Diskriminacija. Per Antrąjį pasaulinį karą nuo vokiečių kareivių prancūzėms gimę vaikai susijungė į „Širdžių be sienų“ asociaciją. Kadaise niekinamai vadinti „bošų vaikais“, šiandien jie ieško savo tėvų Vokietijoje ir tikisi, kad Prancūzija galų gale pripažins savo kaltę, kai po sąjungininkų pergalės, 1945-aisiais, pasmerkė šiuos vaikus ir jų motinas patyčioms. Organizaciją „Širdis be sienų“ prieš ketverius metus Prancūzijoje įsteigė vienas iš vadinamųjų „Antrojo pasaulinio karo vaikų“ Žanas Žakas Delormas.„Šią asociaciją įsteigėme, nes Prancūzijos visuomenė pažeidinėjo mūsų teises. Kokia to priežastis? Tai, kad mes buvome pusiau prancūzai, pusiau vokiečiai, pradėti Antrojo pasaulinio karo metu. Prancūzijos švietimo sistema nepadarė nieko, kad sustabdytų psichologinį smurtą prieš mus pirmaisiais metais mokykloje. Mus vadindavo „bošų vaikais".
Birželį išeis mūsų knyga „Nuskustoji iš Šartro“. Juk mūsų motinoms reikėjo pereiti „apvalymą“ – tūkstančiams jų nukirpo plaukus, kai kurias uždarė į kalėjimą, kaip ir mano mamą. Kai kurioms įvykdė mirties bausmę. Istorikai išsiaiškino, kad galvos buvo nuskustos dvidešimčiai tūkstančių prancūzių. Tas, kurioms buvo įvykdyta mirties bausmė, iki šiandien sunku suskaičiuoti. Tyrėjai mano, kad jų galėjo būti keliolika tūstančių.“
Taigi, turime pasmerkti tokį prancūzų tautos elgesį, kuris kaip yra visiškai nehumaniškas ir netoleruotinas.

Apartheidas

Pietų Afrikos respublikoje 1948-1990 vykdyta rasinė segregacijos politika.
Jos esmė buvo ta, kad kiekviena rasė ( mulatai, baltieji, juodieji ir azijiečiai ) turėjo tik jai skirtas vietas: mokyklas, restoranus, paplūdimius, viešbučius; ištisi miestai būdavo paskirti tik tai ar kitai rasei, o didmiesčiuose – rajonai.
Ši santvarka buvo laikoma rasistine: negalėdami gyventi kitų rasių miestuose ir teritorijose, kuriose ekonomikos lygis buvo aukštesnis, juodaodžiai negalėjo gauti gero išsimokslinimo (dėl žemesnio ekonominio lygio juodaodžių teritorijose mokymo įstaigos buvo prastesnės) bei gerų darbų. Juodaodžiai galėjo dirbti baltųjų teritorijose, tačiau neturėdami gero išsimokslinimo gaudavo menkai apmokamus prastus darbus. Dėl didelio jų kiekio ir ženkliai žemesnio pragyvenimo lygio juodaodžių teritorijose bei to nulemto prasto išsimokslinimo, jų darbo kaina būdavo mažesnė nei kitų rasių atstovų (t. y. jie paprastai dirbo fizinius darbus, kuriuos kur kas rečiau dirbo turtingesnių rasių atstovai, pvz., baltieji).