Thursday, December 10, 2009

Apartheidas

Pietų Afrikos respublikoje 1948-1990 vykdyta rasinė segregacijos politika.
Jos esmė buvo ta, kad kiekviena rasė ( mulatai, baltieji, juodieji ir azijiečiai ) turėjo tik jai skirtas vietas: mokyklas, restoranus, paplūdimius, viešbučius; ištisi miestai būdavo paskirti tik tai ar kitai rasei, o didmiesčiuose – rajonai.
Ši santvarka buvo laikoma rasistine: negalėdami gyventi kitų rasių miestuose ir teritorijose, kuriose ekonomikos lygis buvo aukštesnis, juodaodžiai negalėjo gauti gero išsimokslinimo (dėl žemesnio ekonominio lygio juodaodžių teritorijose mokymo įstaigos buvo prastesnės) bei gerų darbų. Juodaodžiai galėjo dirbti baltųjų teritorijose, tačiau neturėdami gero išsimokslinimo gaudavo menkai apmokamus prastus darbus. Dėl didelio jų kiekio ir ženkliai žemesnio pragyvenimo lygio juodaodžių teritorijose bei to nulemto prasto išsimokslinimo, jų darbo kaina būdavo mažesnė nei kitų rasių atstovų (t. y. jie paprastai dirbo fizinius darbus, kuriuos kur kas rečiau dirbo turtingesnių rasių atstovai, pvz., baltieji).

Wednesday, December 9, 2009

Sizifas

Atvykus mirties dievui Tanatui, Sizifas klastingai jį apgavo ir sukaustė grandinėmis. Nuo tada žmonės nustojo mirti. Dzeusas atsiuntė karo dievą Arėją, kuris Tanatą išlaisvino.

Antrąkart Sizifas dievus apgavo žmonai liepęs nelaidoti jo kūno ir neaukoti aukų pažemio dievams. Atėjęs pas Hadą šis paprašė jį leisti į žemę, kad įsakytų žmonai aukoti aukas. Išleistas negrįžo.

Galop Tanatas išplėšė bepuotaujančiam Sizifui širdį. Nuo tada pomirtiniame gyvenime Sizifas turi amžinai ritinti į aukštą, statų kalną didžiulį akmenį. Kai viršūnė jau netoli - akmuo išsprūsta iš rankų ir nurieda žemyn, o pasmerktasis vėl turi pradėti viską iš naujo.

Dabar Sizifo vardas yra tapęs bendriniu, beviltiškiems veiksmams apibūdinti naudojamu žodžiu.

Monday, December 7, 2009

Tvanas

VIEŠPATS matė, koks didelis buvo žmonių nedorumas žemėje ir kaip kiekvienas užmojis, sumanytas jų širdyse, linko visą laiką tik į pikta. " Todėl Viešpats nutarė sunaikinti žmogiškąją giminę. Tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas, kuris rado malonę Dievo akyse. "Nojus buvo teisus vyras, savo kartoje be dėmės, nes ėjo su Dievu.

Taigi, Dievas, norėdamas išgelbėti Nojų ir jo šeimą, duoda jam tikslius nurodymus kaip pastatyti išsigelbėjimo laivą. Nurodymai buvo laivo struktūrai, medžiagoms, matmenims, izoliacijai. Taigi, su Nojumi į laivą įžengė dar septyni žmones: jo žmona bei trys jo sūnus su žmonomis. Viešpats nepamiršo ir gyvulių: "O iš visų gyvūnų, visų gyvų būtybių, įlaipink į laivą po du patiną ir patelę, kad jie išliktų gyvi drauge su tavimi. Iš paukščių pagal jų rūšį, gyvulių pagal jų rūšį, visų žemės roplių pagal jų rūšį, iš visų po du įlips su tavimi, kad išliktų gyvi. Taip pat apsirūpink įvairiu maistu, tinkamu valgyti, ir pasikrauk, kad būtų maisto atsargų tau ir jiems".
"prasiveržė visi didžiosios bedugnės šaltiniai ir atsivėrė visos dangaus skliauto užtūros. Lietus pylė ant žemės keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų. ".

"Žemę aptvindę vandenys laikėsi šimtą penkiasdešimt dienų. " Tuomet Dievas uždarė dangaus skliautus, požeminius vandenis ir vanduo pradėjo po truputį leistis. Po dar 150 dienų pasirodė pirmosios kalnų viršūnės. Nojus darė patikrinimą, siųsdamas paukščius iš laivo. Jeigu jie sugrįždavo, tai reiškė kad nerasdavo vietos apsigyventi. Kai jau nebegrįžo, Nojus išlipo iš laivo ir paleido visus gyvūnus.

Jis pastatė Viešpačiui aukurą kaip kaip padėką, o Dievas pirmą kartą išskleidė vaivorykštę kaip ženklą to, kad daugiau niekada nebenaikins žemės vandeniu.

Kainas ir Abelis

Šie du jaunuoliai - Adomo ir Ievos sūnus. Abelis piemuo, Kainas žemdirbys. Vieną kartą abu broliai išėjo Dievui aukoti atnašų. . Ant malkų Kainas padėjo savo užaugintus javus ir vaisius, o Abelis geriausius savo bandos gyvulius. Abelis buvo geras, todėl Dievas jo auką mielai priėmė. Kaino auką Dievas atmetė, nes jis buvo nedoras. Kainas labai supykęs nužudė Abelį sutebdamas žemę pirmojo nužudyto žmogaus krauju. Į kokią baisią nuodėmę gali pastūmėti pavydas. Už tai Dievas nubaudė Kainą ir jis iki gyvenimo galo klajojo žemėje nerasdamas sau ramybės.

Pranašas Danielius

Danielius turėjęs ypatingą dvasią. Savo supratimu ir įžvalga aiškino sapnus, spėjo mįsles ir atitengdavo paslaptis.
Persijos karalius Darijus Medas Danielių paskyrė vienu iš trijų karalystės ministrų ir ketino jam pavesti valdyti visą Persiją. Būtent dėl to kiti karalystės valdininkai nusprendė Danielių nužudyti, priversdami Darijų Medą išleisti įstatymą, draudžiantį 30 dienų kreiptis į bet ką su prašymu, išskyrus patį karalių. Danielius neišsižadėjo Dievo ir toliau jam meldėsi, tad buvo sugautas besimeldžiantis Dievui ir įmestas į duobę sudraskyti liūtams. Tačiau Dievas išgelbėjo Danielių, atsiųsdamas angelą, kuris užčiaupė liūtams nasrus. Viešpats visados siunčia savo galingą pagalbą kiekvienam, kas kaip Danielius, myli jį visa širdimi ir iki galo lieka jam ištikimas.

Sodoma ir Gomora

Sodoma ir Gomora yra du Biblijoje minimi miestai. Šiuose miestuose esą gyveno labai pasipūtę ir ištvirkę žmonės, todėl Dievas nepakęsdamas jų ištvirkavimų ir pasipūtimo, nušlavė šiuos du miestus nuo žemės paviršiaus, norėdamas parodyti, jog ištvirkavimas ir pasipūtimas veda į pražūtį. Dabar Sodoma ir Gomora yra pasipūtimo ir ištvirkavimo simbolis. Sodomitais dar iki šiol tebevadinami homoseksualai, juos siejant su Sodomos miesto ištvirkavimais.

Thursday, December 3, 2009

Good bye lenin

"Sudie,Leninai!"
Režisierius - Volfgangas Bekeris.
Žanras - drama.
Veikėjai : K.Kerner ; Alexas Kerneris

Filme "Sudie Leninai" pasakojama apie nuoširdų melą, siekiant išsaugoti artimo žmogaus sveikatą, nutapoma atmosfera buvusi po Vokietijų susijungimų.
Tai nuoširdi istorija apie komunistinių idealų moterį,kuri po savo vyro išvykimo i VFR, pasineria į partijos veiklą. Atėjo 1989 metų ruduo, Rytų Vokietijos ideologija sėkmingai byra kartu su Berlyno siena. Kristiana Kerner to nemato, kadangi ji yra ištikta komos. Po 1.5metų jin atisgauna. Viskas pasikeitė. Mylintis sūnus negali leisti, kad ką tik atsipeikėjusią motiną nuo visų permainų vėl ištiktų širdies smūgis. Jis tyli apie Berlyno sienos likimą ir daro viską, kad motina tikėtų, jog VDR vis dar egzistuoja. Filme "Sudie Leninai" pasakojama apie nuoširdų melą, siekiant išsaugoti artimo žmogaus sveikatą, nutapoma atmosfera buvusi po Vokietijų susijungimų.

"Meilė gali akimirksniu pakeisti pasaulį."

Vokietijoje pateko į pelningiausių filmų sąrašą (pajamos – 41 mln.dolerių), gavo prizą “Auksinis ekranas

Motina Teresė

Motina Teresė - Palaimintoji, albanų kilmės vienuolė, Nobelio taikos premijos laureatė. Globojo vargingiausius Indijos gyventojus, steigė ligonines, gydė sergančiuosius maru, slaugė žmones sergančius tuberkulioze.
"Dievas visuomet veikia pačiais paprasčiausiais būdais"(M.Teresė)

Tuesday, December 1, 2009

A.Vienuolis "Užkeiktieji Vienuoliai"

Žmonės auksą vertinę labiau už tėvynės laisvę yra paverčiami uolomis ir tik naktį vėl tampa prakeiktais vienuoliais, kurie slapsto kalnuose auksą.
Taigi turtas niekada negali būti labiau vertinamas už amžinąsias verttybes: patriotizmą, artimo meilę, pasiaukojimą.

Mitas apie karaliu Midą

Karalius, kurio didžiausias siekis buvo aukso kaupimas. Kuo daugiau aukso tuo laimingesnis buvo ir karalius. Būtent už perdidelį gobšumą jis ir buvęs nubaustas Dievo Dioniso. Dionisas pasiūlė Midui ispildysęs jo norą. Midas negalvojęs iš kart užsinorėjo, jog viskas prie ko jis prisiliestų virstų auksu. Noras, buvęs išpildytas virto prakeiksmu. Midas negalėjo prisiliesti prie savo vaikų, negalėjęs nei valgyti nei gerti, maistas tik prisilietęs prie Mido lūpų virsdavo aukso luitais, o vynas - tekančia aukso srove.

Didžiausios nelaimės, pasirodo, visuomet yra nežaboto savanaudiškumo vaisius.(Volteras)